Sąvokų žodynėlis
SUTRUMPINIMAI
AKP – Akademinis kamieninis padalinys.
BA – Bakalauro studijos tai pirmosios pakopos studijos, teikiančios bendrą universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus bei ugdančios bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
BAFL (Bologna at the Finish Line) – ESU leidinys, kuriame pateikiamas Bolonijos tikslų įgyvendinimo vertinimas.
BFUG (Bologna Follow-Up Group) – Bolonijos tolesnės veiklos grupė.Ji laikotarpiu tarp ministrų sustikimų ministrų pavedimu įgyvendina Bolonijos procesą ir jį koordinuoja. BFUG sudaro tikrieji nariai – kiekvienos šalies atstovai ir konsultaciniai nariai: Europos Komisija, Europos Taryba, ESIB, EUA, EURASHE, UNESCO-CEPES. BFUG pirmininkauja ES pirmininkaujanti šalis, vice pirmininkauja sekančia ministrų konferenciją rengianti šalis.
BSI – Bazinė socialinė išmoka.
BUL – bendrasis universitetinis lavinimas – tai pasaulėžiūrą ir bendrą erudiciją ugdantys dalykai/moduliai, sudarantys bendrojo universitetinio išsilavinimo pagrindus.
BWSE (Bologna With Students‘ Eyes) – ESU leidinys, kuriame yra pateikiamas Bolonijos šalių studentų vertinimas apie Bolonijos procesą.
DA – Dublino aprašai (Dublin Descriptors)
E4 – (the E4 group) – keturių organizacijų (ESU, EUA, EURASHE, ENQA) susivienijimas siekiant efektyvinti kokybės užtikrinimą Europos Aukštojo mokslo erdvėjė. E4 grupė yra EQAR steigėja bei viena pagrindinių įtakos grupių formuojant Europos Aukštojo mokslo politiką.
ECDL (European Computer Driving License) – Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas.
ECTS (European Credit Transfer and Accumulation System) – Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema.
EHEA (European Higher Education Area) – Europos aukštojo mokslo erdvė (EMEA).
ENIC/NARIC – Europos Komisijos įkurtas Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklas.
ENQA (The European Association for Quality Assurance in Higher Education) – Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija.
EQAR (European Quality Assurance Register) – Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registras.
ESG (European Standarts and Guidelines for Quality Assurance) – Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės.
ESU (European Students‘ Union) – Europos studentų sąjunga. Anksčiau ESIB (European Student Information Bureau) – Europos studento informacinis biuras.
EUA (European University Association) – Europos Universitetų asociacija.
EURASHE (European Association of Institutions in Higher Education) – Europos aukštojo mokslo institucijų asociacija.
GNK – Ginčų nagrinėjimo komisija.
HEI (Higher Education Institution) – Aukštojo mokslo institucija (Universitetas, akademija, kolegija).
IEP (Institutional Evaluation Programme) – Institucinio vertinimo programa.
LLL (Long Life Learning) – Mokymasis visą gyvenimą.
LLP (Lifelong learning Programme) – Mokymosi visą gyvenimą programa.
LMA – Lietuvos mokslų akademija.
LMT – Lietuvos mokslo taryba.
LRS ŠMKK – LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
LURK – Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
MA – Magistrantūros studijos – tai antrosios pakopos studijos, skirtos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.
MKIC – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.
MOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.
MSĮ – Mokslo ir studijų įstatymas.
NB (nota bene) – lot. gerai įsidėmėk — pastaba knygos, rašto, dokumento tekste ties ta vieta, į kurią norima atkreipti ypatingą dėmesį vartojama, kai norima pabrėžti ką nors svarbaus.
NOM – Northern organisation meeting. Šiaurės šalių studentų organizacijų susitikimas.
PBL (Problem Based Learning) – Problemų sprendimu grįstas mokymasis.
PhD – daktaro laipsnis. Doktorantūra – tai trečiosios pakopos studijos, kuriose rengiami mokslininkai. Baigus šias studijas ir apgynus disertaciją suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
QA (Quality Assurance) – Kokybės užtikrinimas.
SCL (Student centred – learning) – Į studentus oreantuotas mokymasis. Tai požiūris į aukštojo mokslo sistemą ir nauja jos kultūra, kuri yra paremta inovatyviais mokymosi metodais, didesne komumikacija tarp mokančio ir besimokančio, skatinanti studento savarankiškumą bei įsitraukimą į mokymosi procesą.
SGV – VU SA leidžiamas Studentiško gyvenimo vadovas.
SKVC – Studijų kokybės vertinimo centras.
SPC – socialinės paramos centras.
SPK – Studijų programų komitetas.
ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija.
Tuning – studijų struktūrų harmonizavimo projektas.
UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.
UNICA (Network of Universities from the Capitals of Europe) – Europos sostinių universitetų tinklas.
VSF – Valstybinis studijų fondas.
VU ARKS – VU Akademinių reikalų koordinavimo skyrius.
VU ESEC – VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras.
VU ITTC – VU Informacinių technologijų taikymo centras.
VU KC – VU Karjeros centras.
VU KVC – VU Kokybės vadybos centras.
VU SD – VU Studijų direkcija.
VU TPRS – VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius.
LOTYNIŠKI TERMINAI
A priori – Iš anksto; nepatikrinus faktų; nepriklausomai nuo patirties (spręsti, daryti išvadą).
Ad Hoc – konkrečiai šiuo atveju.
Cum Laude – 5 procentams geriausiems studentams, pirmosios ir antrosios nuosekliųjų studijų pakopos programas įvykdžiusiems ypač gerai (t.y. dalykų pažymiai ne mažesni 8, o baigiamieji egzaminai įvertinti 10 ir neturi galiojančių nuobaudų), išduodamas specialus diplomas.
De facto – faktiškai, iš tikrųjų.
De jure – teisiškai, pagal teisę.
Ex Officio – pagal pareigas.
In Corpore – kartu (bendrai).
Magna Cum Laude – 5 procentams geriausių studentų, ypač gerai įvykdžiusiems antrosios nuosekliųjų studijų pakopos arba vientisųjų studijų programas ypač gerai (t.y. dalykų pažymiai ne mažesni 8, o baigiamieji egzaminai įvertinti 10 ir neturi galiojančių nuobaudų) ir pasižymėjusiems moksliniais gabumais, išduodamas specialus diplomas.
Major – Pagrindinė studijų programa. Tai yra studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai/moduliai ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrojo universitetinio lavinimo dalykai/moduliai, atitinkantys šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
Minor – Gretutinė studijų programa. Tai yra studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir/ar studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties dalykai/moduliai, atitinkantys minimalius šios studijų krypties (šakos) dvigubam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
Mutatis Mutandis – su būtinais (atitinkamais) pakeitimais.
Per se – savaime.
SĄVOKOS
Absolventas – asmuo, aukštojoje mokykloje baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantį diplomą.
Accountability – atskaitingumas.
Accreditation – Akreditavimas. Švietimo ar mokymo institucijos (įstaigos), studijų programos ar paslaugos akreditavimo procesas rodo, kad ją patvirtino atitinkamai įgaliotos teisinės ir profesinės įstaigos kaip atitinkančią iš anksto nustatytus standartus
Asistentas – Į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.
Assessment – Vertinimas. Metodų ir procesų visuma, naudojama įvertinant asmens rezultatus (žinias, patyrimą, įgūdžius ir gebėjimus), paprastai patvirtinamus pažymėjimu.
Biomedicinos mokslų studijų sritis (Biomedical Sciences) – Biomedicinos mokslų studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, agronomijos, žemės ūkio, medicinos, odontologijos, farmacijos, visuomenės sveikatos, slaugos, reabilitacijos, veterinarinės medicinos, gyvulininkystės technologijos, miškininkystės studijos.
Bolonijos deklaracija – 1999 m. Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašo Bolonijos deklaraciją, aptaria aukštojo mokslo ateities perspektyvas ir užsibrėžia iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę (EHEA). Bolonijos deklaraciją pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis. ). Siekiant šio tikslo, nutariama imtis tokios veiklos:
- Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų mobilumas
- Aiškūs ir palyginami laipsniai
- Kreditų sistema (EKPS)
- Europos bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo srityje
- Europiniai aukštojo mokslo aspektai
Bolonijos kvalifikacinė sąranga – Ji apibrėžia kreditų, kuriuos reikia sukaupti siekiant pirmosios ar antrosios pakopos kvalifikacijos, ribas. Nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kreditų ribos atitinka Bolonijos sąrangos kreditų ribas, nors nacionalinės gali būti detalesnės ir labiau ribojančios.
Comperability – palyginamumas.
Creative Learning - Kūrybiškas mokymasis.
Cross University/Faculty Study – Tarptautinės, tarpdisciplininės, tarpkryptinės universitetinės studijos.
Dalinės studijos – tai studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje.
Dieninis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 21.00 val.
Diplomas – dokumentas, liudijantis tam tikrą kvalifikaciją ar tam tikrus pasiekimus.
Diversity – įvairovė.
Docentas – šias pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
EKS (Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijos sąranga) – EKS yra bendra europinė atraminė sistema, siejanti šalių kvalifikacijų sistemas ir veikianti kaip perkėlimo mechanizmas, kad skirtingų Europos šalių ir sistemų kvalifikacijos taptų aiškesnės ir suprantamesnės. Ji turi du pagrindinius tikslus: skatinti piliečių mobilumą tarp šalių ir palengvinti mokymąsi visą gyvenimą.
Eksterno sutartis – tai sutartis, sudaroma tais atvejais, kai studentai ar klausytojai, akademinių kamieninių padalinių administracijai leidus, nori laikyti egzaminus (įskaitas) nestudijuodami dalyko/modulio semestro metu.
Equality – lygybė.
Equity – nešališkumas, nediskriminavimas neįgaliųjų.
Erasmus Mundus – Partnerystės programa, kuri skiria paramą, kuriant bendradarbiavimo partnerystę tarp Europos aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo institucijų iš tikslinių trečiųjų šalių, skirtų organizuoti ir vykdyti struktūrinius individualaus mobilumo susitarimus tarp Europos ir trečiųjų šalių partnerių. Programa finansuoja įvairios trukmės stipendijas Europos ir trečiųjų šalių asmenims (studentams, mokslininkams, tyrinėtojams, specialistams), atsižvelgiant į nustatytus prioritetus atitinkamai trečiajai šaliai, studijų lygį ar tam tikras priemones, kurios numatytos partnerystėje.
External Review– išorinis vertinimas
Fizinių mokslų studijų sritis (Physical Sciences) – Fizinių mokslų studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, biochemijos, geologijos, geografijos, informatikos studijos.
Formal Learning – Formalus mokymasis. Tai dažniausiai švietimo ir mokymo institucijose teikiamos sustruktūrintos (studijų tikslų, mokymosi laiko ir paramos atžvilgiu) studijų galimybės, kurias baigus gaunamas diplomas. Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijų, formalios studijos yra valingos/tikslingos.
Gretutinių studijų programa – studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir/ar studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties dalykai/moduliai, atitinkantys minimalius šios studijų krypties (šakos) dvigubam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
Hard skills – sunkieji įgūdžiai, kurie apima darbo įgūdžius.
Humanitarinių mokslų studijų sritis (Humanities) – Humanitarinių mokslų studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: filosofijos, teologijos, religijos mokslų, menotyros, filologijos, istorijos, archeologijos, etnologijos.
Individualus studijų planas – tai studento motyvuotu prašymu studijų programos komiteto sutikimu sudaromas individualus, jo poreikius atitinkantis planas, kuriame nustatytas studijuojamų dalykų/modulių ir atsiskaitymų išdėstymas semestro metu. Individualius studijų planus tvirtina akademinio kamieninio padalinio vadovas.
Informal Learning – Neformalus mokymasis. Tai mokymasis, vykstantis kasdienėje veikloje, t. y. dirbant, bendraujant su šeima ar leidžiant laisvalaikį. Jis nestruktūruotas (studijų tikslų, mokymosi laiko bei paramos atžvilgiu) ir nesuteikia galimybės gauti diplomą. Neformalus mokymasis gali būti valingas/tikslingas, bet dažniausiai jis yra nevalingas (arba atsitiktinis).
Inter Alia – be kita ko.
Internal Review – vidinis vertinimas.
Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) reitingas – sudaro 6000 pasaulio universitetų reitingą ir remiasi „pasaulinio voratinklio universitetų reitingavimo sistema“ (Webometrics Ranking of World Universities), t.y. analizuoja universitetų aktyvumą pasauliniame internetiniame voratinklyje pagal aštuonis parametrus.
Klausytojas – tai asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto klausytojų registrą ir studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas ir/arba atskirus dalykus/modulius.
Kompetencija – dinamiškas žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybių ir požiūrių derinys, įgalinantis tinkamai atlikti veiklą.
Komunikatas (Communiqué) - [lot. communicatus — padarytas bendras; praneštas], oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas. Aukštojo Moklso kontekste – Švietimo ir mokslo ministrų susitarimas, pareiškimas dėl Europos Aukštojo mokslo erdvės vystymo.
Prahos komunikatas – 2001 m. antrasis ministrų susitikimas. Ministrai patvirtino ankstesnius įsipareigojimus ir nubrėžia dar tris naujas veiklos kryptis: mokymasis visą gyvenimą, akademinės bendruomenės dalyvavimas kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę ir jos patrauklumo didinimas. Vienas svarbiausių Prahos susitikimo rezultatų – aktyvus Europos universitetų asociacijos ir ESU įsitraukimas į Bolonijos procesą. Svarbiausi punktai šie:
- Socialiniai mobilumo aspektai
- Nešališkas pripažinimas; pripažįstamų jungtinių laipsnių įdiegimas
- Socialiniai aspektai
- Mokymasis visą gyvenimą (MVG)
- EKPS ir diplomo priedėlis (DP)
- Bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo ir profesinio pripažinimo srityje
- EAME patrauklumas
Berlyno komunikatas – 2003 m. Jis svarbus tuo, kad čia išdėstytos konkrečios nuostatos, nes politinius deklaratyvius įsipareigojimus papildo konkretūs ir bendri šalių įsipareigojimai, nors dalis jų, ypač dėl studijų kokybės užtikrinimo ar bendros kvalifikacijų struktūros, tebėra labai bendro pobūdžio ir pernelyg plačiai suprantami, todėl leidžia kiekvienai šaliai juos įgyvendinti jai priimtinu būdu. Laikotarpiui iki kito švietimo ministrų susitikimo 2005 m. Bergene (Norvegija) nustatomos trys prioritetinės veiklos kryptys: studijų kokybė, dviejų ciklų laipsnių sistema ir laipsnių bei studijų laikotarpių pripažinimas. Komunikate svarbiausi šie aspektai:
- Paskolų ir stipendijų perkeliamumas; mobilumo rodiklių gerinimas
- Doktorantūra, kaip trečioji studijų pakopa; laipsnių ir dalinių studijų pripažinimas; jungtiniai laipsniai
- Vienodas studijų prieinamumas
- Nacionalinės MVG politikos reguliavimas; ankstesnio mokymosi pripažinimas (AMP)
- EKPS – kreditų kaupimui
- Kokybės užtikrinimas instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygiu
- Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ryšys
Bergeno komunikatas – 2005 m. Bergeno (Norvegija) konferencija – ketvirtasis ministrų susitikimas. Ministrai teigė, kad nors rezultatai konkrečiose šalyse skirtingi, įgyvendinant Bolonijos proceso tikslus pasiekta didelė pažanga: daugiau kaip pusė Bolonijos procese dalyvaujančių šalių studentų studijuoja pagal dviejų ciklų sistemą. Lietuvoje pasiekta pažanga, diegiant dviejų ciklų sistemą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir gerinant aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, įvertinta labai gerai. Bergeno komunikate įvardijami svarbiausi 2005–2007 m. uždaviniai:
- Dėmesys vizoms ir leidimams dirbti
- Patvirtinta EAME kvalifikacijų sistema; pradėtos kurti nacionalinės kvalifikacijų sistemos
- Daugiau dėmesio socialiniams aspektams
- Lankstūs aukštojo mokslo įgijimo būdai
- Patvirtintos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės
- Tarptautinis bendradarbiavimas, pagrįstas darnaus vystymosi vertybėmis
Londono komunikatas – 2007m. Ministrai pažymi, kad svarbiausiose Bolonijos proceso srityse nuo 2005 m. pasiekta žymios pažangos, aptaria Londono komunikato projektą bei darbus, kuriuos dar reikia nuveikti. Savo įsipareigojimus patvirtinę parašu ministrai susitaria, kad pradėtą veiklą būtina tęsti ir po 2010 m., aptarus ir parengus naują viziją bei jos įgyvendinimo priemones. Bolonijos Tolesnės veiklos grupei pavedama iki kito ministrų susitikimo atlikti reikiamas įžvalgas ir pateikti siūlymus dėl Europos aukštojo mokslo erdvės plėtros krypčių (raidos galimybių).
- Vizų ir leidimų dirbti, pašalpų sistemų ir pripažinimo sunkumai
- Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2010 m.
- Įsipareigojimas parengti nacionalinius veiklos planus, pagrįstus stebėsena
- Aukštojo mokslo svarbos mokymuisi visą gyvenimą supratimas; partnerystė įdarbinimo galimybėms didinti
- Aiškių pripažinimo kriterijų ir procedūrų būtinybė
- Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro kūrimas
- Patvirtinta Bolonijos proceso pasaulinės plėtros strategija
Leveno ir Naujojo Luveno Komunikatas – 2009 m. Šeštasis Europos šalių ministrų susirinkimas. Svarbiausi šio Komunikato punktai:
- Studentų mobilumo rodiklis 2020 m. – 20 proc.
- Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2012 m.
- Nacionaliniai socialinių aspektų rodikliai – įvertinti iki 2020 m.
- MVG – visuomenės atsakomybė, kuriai būtina gera partnerystė; kvietimas gerinti įdarbinimo galimybes
- Tolesnis Bolonijos proceso priemonių įgyvendinimas
- Kokybė – svarbiausias EAME akcentas
- Pasaulio politinio dialogo stiprinimas per Bolonijos politikos forumą
Dublino aprašai (Dublin Descriptor) – DA yra neformalaus Bendros kokybės iniciatyvos (Joint quality initiative) tinklo sukurti bendrieji aprašai, nustatantys absolvento mokymosi pasiekimų lygį jam baigus trumpojo, pirmojo, antrojo ar trečiojo ciklo (pakopos) studijas.
Kontaktinis studento darbo laikas – tai studijos, organizuojamos dalyvaujant dėstytojams (paskaitos, seminarai, pratybos ir kt.). Kontaktinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (45 min).
Kvalifikacijų sąranga (nacionalinės, europinės) – Kvalifikacijų sąranga yra priemonė pasiektiems mokymosi lygiams įvertinti, remiantis tam tikrais kvalifikacijų plėtros ir klasifikacijos kriterijais. Šie kriterijai gali būti numanomi pačiuose kvalifikacijų aprašuose arba aiškiai nurodyti lygių aprašų forma. Sąrangų sritis gali apimti visus mokymosi pasiekimus ir būdus juos pasiekti arba gali apsiriboti tam tikru sektoriumi, pavyzdžiui, pirminiu švietimu, suaugusiųjų švietimu ir profesiniu mokymu ar profesine sritimi. Kai kurios sąrangos gali turėti daugiau modelio elementų ir griežtesnę struktūrą nei kitos; kai kurios gali būti teisiškai įtvirtintos, kai tuo tarpu kitos atspindėtų suderintą socialinių partnerių požiūrį. Tačiau visos kvalifikacijos sąrangos yra kvalifikacijų kokybės, prieinamumo, tarpusavio sąsajų bei visuomenės ar darbo rinkos pripažinimo šalyje ar tarptautiniu mastu pagrindas.
Laipsnio nesuteikiančios studijos – tai studijos, skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti.
Lektorius – Į šias pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą
Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sąranga – Ją sudaro studijų pakopų aprašo projektas; Studijų krypčių aprašų sandaros projektas; Studijų programos aprašo projektas; Studijų programų rengimo, įteisinimo ir tobulinimo bendrųjų reikalavimų aprašo projektas.
Meno studijų sritis (Arts) – Meno studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: muzikos, dailės, teatro, audiovizualinio meno, architektūros studijos.
Mobility – mobilumas, paslankumas tarp aukštųjų mokyklų, studijų programų.
Modulis – iš vieno ar kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta aukštosios mokyklos nustatyto standartinio dydžio studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą, studijų siekinius, studijų metodus bei vertinimo kriterijus. Kiekvieno modulio apimtis gali būti arba tiksliai nustatytas dydis, pvz., 5 kreditai, arba to dydžio kartotinis, pvz., 10 kreditų, 15 kreditų, 20 kreditų ir t. t.
Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.
Mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
Neformaliosios studijos – mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą.
Nenuosekliosios studijos – klausomas vienas ar keli atskirai pasirinkti dalykai.
Non-Formal Learning – Laipsnio nesuteikantis mokymasis. Tai studijos, kurių nesiūlo švietimo ar mokymo institucijos ir kurios nesuteikia galimybės gauti diplomą. Nežiūrint to, jos yra sustruktūrintos (studijų tikslų, mokymosi laiko ir paramos atžvilgiu). Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijų, neformalios studijos yra valingos/tikslingos.
Nuosekliosios studijos – studijų programa studijuojama pagal studijų programą.
Pagrindinė studijų programa – studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai/moduliai ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrojo universitetinio lavinimo dalykai/moduliai, atitinkantys šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
Papildomosios studijos – tai studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos krypties (šakos) aukštesnės pakopos ar vientisosioms studijoms.
Priedėlis – tai dokumentas, atitinkantis Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį, papildantis aukštojo mokslo, bakalauro arba magistro diplomą tarptautiniam akademiniam ir profesiniam pripažinimui būtinais duomenimis, aprašantis baigtų studijų esmę ir turinį bei šalies aukštojo mokslo sistemą.
Profesorius – šias pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
Professional – Ekspertai, dėstytojai, akademinis personalas.
Rezidentūra – tai mediciną studijuojančių studentų studijos pagal studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.
Savarankiškas studento darbo laikas – tai pasirengimas kontaktiniam darbui ir kitų studijų programose nurodytų užduočių vykdymas nedalyvaujant dėstytojams.
Self assesment – įsivertinimas, savęs vertinimas. Žinių vadybos kontekste, ypač ją analizuojant iš savęs vertinimo pozicijų, yra svarbūs penki veiksniai, t. y. penki žinotini dalykai:
- kokia informacija yra reikalinga (žinoti „ką“).
- kaip informaciją reikia panaudoti (žinoti „kaip“).
- kodėl konkreti informacija yra reikalinga (žinoti „kodėl“).
- kur galima rasti informaciją konkrečiam tikslui (žinoti „kur“).
- kada konkreti informacija yra reikalinga (žinoti „kada“).
Sesijinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai vyksta dažniausiai mėnesį laiko trunkančių periodinių sesijų metu, darbą organizuojant paprastai sesijos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 21.00 val., taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 19.00 val.
Site visit – ekspertų vizitas į aukštąją mokyklą.
Social Dimension – socialinė dimensija.
Socialinių mokslų studijų sritis (Social Sciences) – Socialinių mokslų studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: teisės, politikos mokslų, vadybos ir verslo administravimo, viešojo administravimo, rekreacijos ir turizmo, visuomenės saugumo, ekonomikos, sociologijos, socialinio darbo, psichologijos, edukologijos, sporto, komunikacijos ir informacijos studijos.
Soft Skills – „minkštieji“ įgūdžiai - įgūdžiai apimantys asmenybės kompetencijas.
Staff – Administracijos darbuotojai.
Studentas – tai asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto studentų registrą ir studijuojantis pagal studijų programas arba doktorantūroje.
Studento darbo krūvis (Students Workload) – valandomis ir studijų kreditais matuojamas laikas, per kurį „statistinis“ studentas studijų programoje nurodytomis studijų formomis – darbas paskaitose,seminaruose, veikla pratybose, konsultacijose, rašto darbo, projekto rengimas, praktikos atlikimas,savarankiškas darbas (bibliotekoje, namų darbų atlikimas, pasirengimas egzaminui) ir kt. – turi ugebėti sėkmingai įvykdyti visas studijų dalyko, modulio ir / ar visos studijų programos užduotis, eikalingas studijų siekiniams pasiekti.
Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją.
Studijų dalykas – tai studijų programos dalis, kurią studijuojant yra ugdomos bendrosios ir/ar dalykinės kompetencijos, reikalingos kvalifikaciniam laipsniui įgyti.
Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo matuojamas studento darbo krūvis, reikalingas nustatyto lygmens studijų siekiniams pasiekti. ECTS šalių susitarimu standartinė vienerių metų studijų apimtis – 60 ECTS kreditų. Kadangi nacionaliniais teisės aktais nustatytų mokymosi valandų per vienerius mokslo metus skaičius skirtingose šalyse svyruoja nuo 1500 iki 1800 valandų, 1 ECTS kreditu matuojamo studento faktinio darbo trukmę sudaro nuo 25 iki 30 valandų.
Studijų krypties dalykai/moduliai – tai dalykai/moduliai, suteikiantys pasirinktos studijų programos žinių ir ugdantys kompetencijas, reikalingas savarankiškai mokslinei arba profesinei veiklai.
Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.
Studijų pasiekimai – Studento studijų metu įgytos žinios bei gebėjimai.
Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.
Studijų siekiniai (Learning Outcomes [LO]) – tai teiginiai, nusakantys, ką studentas turi žinoti, suprasti ir gebėti, sėkmingai baigęs tam tikrą studijų proceso dalį – studijų dalyką, modulį ir/ar visą studijų programą. Studijų siekiniai apibrėžia studento siekiamą kompetencijų lygmenį ir yra studijų programos bei dalyko ar modulio aprašo dalis. Studijų siekinius formuluoja aukštųjų mokyklų dėstytojai kartu su vidiniais ir išoriniais socialiniais dalininkais, bei studentų atstovais. Studijų siekiniai yra pamatuojami ir naudojami nustatyti kompetencijų įgijimo lygiui.
Studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai ir menai.
Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo priedėlio (priedo), pažymėjimų išdavimas.
Sunday Times universitetų reitingai – reitingai, vykdomi pagal 9 rodiklių kategorijas: studentų pasitenkinimas, dėstymo kokybė, vadovavimo vertinimas, mokslo kokybė, kiek stoja asmenų gavusių gerus įvertinimus, bedarbių skaičius (6 mėn. po baigimo), procentas studentų, gavusių 1 laipsnį (bakalaurų), studentų ir dėstytojų santykis, iškritusiųjų skaičius – kintamas.
Šanchajaus reitingas (Shanghai Jiao Tong) – Šanchajaus reitingas atrenka 500-us geriausių pasaulio universitetų pagal įvairius kriterijus, susijusius su universitetų finansavimu, profesorių pasauliniu pripažinimo ir moksliniais pasiekimais. Kriterijai, kuriais reitinguojami universitetai: studijų kokybė, dėstytojų kokybė, dažnai cituojami mokslininkai 21 sričių kategorijose, gamtos mokslų kokybė, straipsniai, publikuoti SCI (social sciences citaton index), institucijos dydis.
Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
Technologijos mokslų studijų sritis (Technological Sciences) – Technologijų mokslų studijų sričiai priskiriamos studijų kryptys: elektros inžinerijos, elektronikos inžinerijos, statybos inžinerijos, saugos inžinerijos, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos, kraštotvarkos, chemijos inžinerijos, bioinžinerijos, energetikos, informatikos inžinerijos, medžiagų mokslo, pramonės inžinerijos, mechanikos inžinerijos, matavimų inžinerijos studijos.
Times Higher Education vertinimo kriterijai: universitetų mokslo kokybės vertinimas, darbdavių atsiliepimai, studentų pasitenkinimas (akademinė sėkmė), darbuotojų cituojamumas, tarptautiškumas (dirbantys užsienio šalių darbuotojai), studentų tarptautiškumas.
Vakarinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 21.00 val., taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 19.00 val.
Vientisosios studijos – tai studijos, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, skirtos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti.
Vocational Learning – Profesinis mokymasis.