Kandidato į VU Rektorius pristatymas

Praėjus penkiems metams 2025-aisis metais Vilniaus universitetas renka Rektorių naujai kadencijai. Į pareigas antrąkart kandidatuoja prof. Rimvydas Petrauskas 

Sausio 20 d. atvirame VU SA Parlamento posėdyje vyko susipažinimas su vieninteliu kandidatu – prof. dr. Rimvydu Petrausku, jo veiklos programa ir buvo užduoti studentams (-ėms) rūpimi klausimi apie tai, kaip universitetas atrodytų ateinančius penkerius metus

Pastaba: Šiame tekste pateikiami perfrazuoti arba suglausti kandidato atsakymai. 

– Kokios yra Jūsų 3 stiprybės ir 3 silpnybės? 

– Manau kad esu tikrai atsakingas žmogus, esu atviras idėjoms ir pasiūlymams. Kartu dar turiu tikslingumą, siekdamas tikslų žinau užsibrėžiu ir to siekiu. Silpnybė... kartais sunkiai atskiriu darbą nuo poilsio kartais problemas parsinešdamas namo. Galėčiau tikrai nebetikrinti pašto vakarais. Kartais perdėtas jautrumas kai kažkas nepavyksta ir tada priimu asmeniškai. Sunkiausia kalbėti apie save. 

Taip arba Ne klausimai 

– Ar Kaune ir Šiauliuose turėtų būti prieinama visą parą veikianti darbo erdvė? Taip ar ne? 

– Taip. Gal dar nebuvo suformuotas iki galo toks poreikis, bet pats, kai trumpai studijavau Šveicarijoje, Bazelyje, tokia galimybe naudodavausi, Gal sunku būtų iki galo pasiekti, bet manau tai [universitete] yra normalu turėti. 

– Ar turėtume į kiekvienas studijas integruoti pilietinio pasipriešinimo erdvę? Taip ar ne? 

– Ne. Universitetas turi savo erdvę pilietiniam pasipriešinimui kol kas kaip užklasinę veiklą, nors čia daug kompetencijų yra. Čia ne apie privalomumą kalbėčiau, o apie tai kur mums labiausiai prasmingas formatas dalyvauti ir ką mes galime pasiūlyti. 

– Ar Universite studentai (-ės) turi pakankamai galimybių įsitraukti į mokslines veiklas? 

– Taip. Drįsčiau teigti, nes situacija keičiasi. Lietuvoje universitetai įstatymiškai skatinami, projektuose numatoma, kad turi būti įdarbinami studentai akademinei veiklai, plečiamos praktikos galimybės. Dabar naujausias [šios] politikos žingsnis – kurio Universiteto padaliniai norėjo – yra įvestos ir naujos akademinės pareigybės kaip tyrėjo padėjėjas, jaunesnysis specialistas, kurios iš esmės yra skirtos studentams. 

– Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas studijose, taip ar ne? 

– Taip. Žinau, kad dabar yra didžiulės diskusijos, tačiau dirbtinis intelektas (DI) nebėra tas didelis „baubas“ kaip galėjo pasirodyti pradinėje stadijoje. Akivaizdu, kad tai neišvengiamybė, ir mes žinome iš istorijos, kad kas kovoja prieš technologines inovacijas greitai pralaimi. Tai gali tapti integrali universitetinio gyvenimo dalimi. 

– Universitete esame susitarę, kad siekiame 15% tarptautinių studentų. Kaip Jums atrodo, ar reikėtų apsiriboti tokiu rodikliu? 

– Taip ir ne. Atsiprašau už nekonkretų atsakymą. Jeigu esame susitarę, turime siekti. Tačiau Universitete nuosekliai komunikuojame, kad tai yra sąlyginis skaičius, nes mums svarbu visų pirmą motyvuotų užsienio studentų, kurie tikslingai rinktųsi studijas čia. Nebūtinai turime apsiriboti, o kai kurie padaliniai turi ir ambicingesnius tikslus. 

– Ar reikėtų plėsti studentų (-čių) galimybes dalyvauti Universiteto valdyme ir sprendimų priėmime? 

– Ne, atsiprašau. Studentai turi pakankamai išvystytą dalyvavimo teisę Universiteto struktūroje – studentai atstovaujami Taryboje, Senate, Rektorate, studijų komitetuose, fakultetų tarybose. Per daugelį metų susiklostė labai prasmingas grupių balansas. 

– Plėsti nereikia, o gal apriboti reikėtų? 

– Irgi ne, šiuo atveju susiformavęs status quo yra labai funkcionalus. 

– Ar Universitete yra pakankamai galimybių studentų (-čių) saviraiškai? 

– Taip, nors ir nieko gyvenime nėra pakankamai. 

– Ar Universitetas turės patvirtiną aiškų priemonių planą kaip tapti tvariu universitetu? 

– Taip. Turės dar šioje kadencijoje. 

– Ar dabartiniai studentai turės galimybę pamatyti atnaujintą VU Informacinę sistemą? 

– Taip. Tik žiūrint kurie. Paskutiniai kursai ne, bet didžioji dalis taip, nes kitais metais startuos VU IS 3. Labai laukiame, einame prie pabaigos.

Studentų (-čių) klausimai 

– Kaip vertinate Vilniaus universitetą psichologinės sveikatos srityje? 

– Iš pradžių psichologinės sveikatos klausimą tvarkėme Filosofijos fakultete, kur daugiau šios kompetencijos yra, bet matėme ir tikslą tai plėtoti visame Universitete. Dabar studentams ir darbuotojams suteikiamos 4 nemokamos valandos psichologinių konsultacijų. Stebime, matome, kad naudojimasis šių paslaugų yra padvigubėjęs, sutrumpėjusios eilės vėl išaugusios. Kalbame, kad galėsime kažkada iki 6 valandų plėsti, tik bet kuriuo atveju šį procesą reikia suvaldyti ir, be abejo, finansuoti. 

– Kokių priemonių Vilniaus universitetas ėmėsi pritraukti studentus (-es) su negalia? Ar galėtumėt VU pavadinti patraukliausią šioje vietoje? 

– Sunku pasakyt, galbūt tai nebuvo fokusas kaip mes pritraukiame studentus. Iš savo, kaip dėstytojo, patirties galiu pasakyt, kad studentų su negalia skaičius yra gerokai padidėjęs, vadinasi ir situacija pagerėjusi. Aišku, vis dėlto, tai labai skirtinga situacija, jeigu mes lygintume atskiras vietas Universitete. Naujuosiuose moderniuose pastatuose tai yra norma ir standartai, kaip ir naujame skelbtame Matematikos ir informatikos fakulteto naujo pastato projekte numatoma daug vietos prieinamumui. Taigi Saulėtekis pakankamai prieinamas. Naująjį Naugarduko kompleksą įrenginėjame atsižvelgdami šiuo klausimu. Kitur įrenginėjame slenksčius. Turime didesnių problemų su senamiesčio [fakultetų] ansambliu, kur adekvačių sprendimų su paveldosauginiais reikalavimais vis dar nerandame. 

Be to, negalių formų yra įvairių, dėl to su psichologais ir edukologais turime eilę mokymų savo dėstytojams. Tada intelektualiniai ištekliai, pavyzdžiui, bibliotekoje turime formatą, kuriame studentams su specialiais poreikiais parinkti mokslinę literatūrą, jeigu turi, pačiu patogiausiu formatu, jeigu ne – tai į bet kurią universiteto vietą pristato jiems reikiamą literatūrą. 

– Didėja studentų (-čių) skaičius, kurie studijuodami (-os) turi dirbti. Ar pastebite tai kaip problemą, ar manote galima darbą ir studijas suderinti išlaikant studijų kokybę? 

– Visame pasaulyje studentai dalį savo laiko dirba, tai čia gana normalu, bet labai svarbu proporcijos ir balansas. Kai intensyvus darbas, žinome, ir taip būną, nukenčia studijos. Yra keletą dalykų, kurių Lietuvoje dar nesame pasiekę, tiek stipendijų politika, tiek paskolų tvarką, tiek galimybės kalbėti su darbdaviais apie tai, kaip studentų darbas galėtų būti aiškiau apibrėžiamas. Kas gali padėti, tai dar didesnis studentų įtraukimas į Universitetą juos įdarbinant. Kai studentai yra arčiau, kai jie čia dirba, lankstumas yra didesnis. Bandome atpažinti ir jautriausias vietas, tą darome su VU 450-mečio stipendija skirtas tiems, kuriems socialinės paramos labiausia reikia. 

– Jūs savo programoje minite, kad doktorantūrą reikėtų „tobulinti viduje“. Gal galėtumėte prasiplėsti, ką turite omenyje? 

– Doktorantūroje didžioji problema yra, kad ji organizuojama, reglamentuojama nacionaliniu lygiu ir Lietuvos doktorantūra yra smarkiai pasenusi ir šiek tiek postsovietinė. Bendrai doktorantūros peržiūrai, lankstumui, tarptautiškumui mes esame pribrendę. 

– O kokia Jūsų nuomonė apie doktorantų krepšelį metams, kuris yra 1500 eurų ir nesikeitė keturis metus? 

– Du dalykai. Tai, viena vertus, Lietuva šiuo atveju yra gana progresyvi. Čia sutinku, kad jau senokai tas pagrindinis šuolis [buvo]. Beveik prieš 10 metų buvo kai apie 800 [eurų stipendiją] staiga sukūrė tą stipendiją, kuri pakėlė tą patrauklumą Europoje. Aišku, natūralu, su infliacija buvo ši tiek indeksuojama, bet dabar dėl dydžio aišku kad turėtų būti susieta su kažkokiu tikrai labiau aiškesniu infliaciniu mechanizmu, nes tikrai kelia doktorantūros Lietuvoje patrauklumą tarp Europos šalių. 

– Pasižadėjimuose prieš penkerius metus Jūs uždėjote parašą ant tokio pirmo punkto kur skambėjo bent vieno naujo Vilniaus universiteto studentų (-čių) bendrabučio pastatymą, jeigu neklystu tai bendrabučio nematome, tai kodėl nepavyko?  

– Pasakyčiau vienas bendrabutis atsirado, tiesa, nepastatytas, bet gautas Švitrigailos g., labai geroje vietoje. Baigiame jį renovuoti, buvo gerokai apleistas. Tokio tipo namo, kaip bendrabučio, Universitetas nebuvo gavęs nuo 1979 metų. Esame labai patenkinti. Pripažįstu naujas kompleksas nebuvo pastatytas, bet projektas parengtas ir paruoštas, numatytos jau ir finansinis mechanizmas. Taip pat nuosekliai gaudavome lėšas renovacijoms, kurias vykdome. Dabar dalyvaujame dar kituose finansavimo projektuose, tai manau šitas laikotarpis ir bus paskutinis galutinės renovacijos. 

– Klausimas apie sporto infrastruktūrą, ar numatoma statyti Sporto centrą Saulėtekyje, galbūt net su baseinu? 

– Kalbant apie sportą, bendrai galima sakyti Lietuva ir Universitetas, lyginant su ypač išsivysčiusiomis šalimis, vis labiau su tomis pačiomis šalimis lygiuojasi. Tačiau mūsų sporto infrastruktūra yra dar tikrai nepakankama. Saulėtekyje esame aiškiai numatę vietas ir ieškome partnerių, įskaitant net dėl baseino. Nesakau, kad tikrai atsiras [baseinas], bet esam pasiūlymą davę savo galimiems partneriams. Turime vietų kur konkrečiai galime plėtoti ir tai jau per senai pribrendęs dalykas. 

Rubrika „Kas greičiau įvyks?“

Rubriką, kaip ir visą kandidato į Vilniaus universiteto Rektorius pristatymo transliacijos įrašą, galite žiūrėti VU SA YouTube kanale paspaudus čia.

Pasižadėjimai Vilniaus universiteto studentams (-ėms)

Kaip ir prieš 5 metus, kandidatui į Vilniaus universiteto Rektorius pateikėme pasirašyti pasižadėjimus VU studentams (-ėms), jei būtų antrai kadencijai Rektoriumi išrinktas.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė, ne pelno siekianti, nepolitinė, ekspertinė švietimo organizacija, atstovaujanti studentų interesams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.