Pirmakursių stovyklos: nuo pirmojo nedrąsaus pokalbio iki bendruomenės jausmo

Studijų pradžia universitete gali kelti ne tik džiaugsmą, bet ir nemažai nerimo. Ar pavyks susirasti draugų (-ių)? Su kuo rugsėjo pirmąją eiti į fakultetą? Į ką kreiptis, kai viskas dar nauja ir nepažįstama? 

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) pirmakursių stovyklos padeda atsakymus į šiuos klausimus rasti dar neprasidėjus studijoms. Apie savo patirtis START FM eteryje pasakojo Komunikacijos (VU KF), Medicinos (VU MF), Fizikos (VU FF) bei Chemijos ir geomokslų (VU CHGF) fakultetų studentai (-ės).

Rugsėjį sugrįžti pas jau pažįstamus žmones 

Medicinos fakultete Akušeriją studijuojanti Urtė Mažylytė į stovyklą vyko turėdama vieną pagrindinį tikslą – susipažinti su žmonėmis.

„Tikėjausi, kad susirasiu pažįstamų, jog rugsėjį būtų drąsiau. Buvo labai gera fakultete pamatyti pažįstamus veidus, turėti šalia ko atsisėsti ir jausti, kad čia esu ne viena – mes kartu pradedame šią kelionę“, – pasakoja U. Mažylytė. 

Inovatyvią komunikaciją ir antreprenerystę Komunikacijos fakultete studijuojantis Jokūbas Randis prisiminė, kad pirmą kartą atėjęs į fakultetą jautėsi nejaukiai ir net svarstė, ar apskritai pavyks susirasti draugų (-ių). Tačiau nusprendė pats žengti pirmąjį žingsnį. 

„Pagalvojau, kad tai – kartą gyvenime pasitaikanti akimirka, todėl tiesiog ėjau ir bendravau. Vos atvykus buvo daug energijos: bendravo kuratoriai, pirmakursiai, o paskui visą kelią traukiniu iki stovyklos kalbėjomės“, – sako J. Randis. 

Nerimo prieš naujas pažintis jautė ir Kartografiją bei geografines informacijos sistemas Chemijos ir geomokslų fakultete studijuojantis Hubertas Škudžinskas. 

„Užaugau kaime ir ilgą laiką turėjau tuos pačius draugus, todėl buvo įdomu pirmą kartą susipažinti su naujais žmonėmis, su kuriais reikės praleisti daug laiko. Iš pradžių buvo šiek tiek nerimo, bet greitai susidraugavome ir pradėjome kurti bendruomenę“, – prisimena jis. 

Kuratoriai (-ės) tampa pirmaisiais (-osiomis) pažįstamais (-omis) universitete 

Dar prieš stovyklą pirmakursius (-es) pasiekia kuratorių – vyresnių kursų studentų (-čių) – žinutės ar skambučiai. Nors pirmasis kontaktas kartais gali nustebinti, būtent kuratoriai (-ės) neretai tampa pirmaisiais žmonėmis, kurie padeda universitete pasijusti laukiamam (-ai). 

Jokūbas pasakojo, kad iš pradžių nežinojo, kaip reaguoti į kuratorės žinutę. 

„Galvojau: kas čia man rašo ir kodėl? Truputį nejauku, kai parašo vyresnis žmogus, atrodo, kad turi labai pagarbiai elgtis. Bet mano kuratorė nuo pirmos minutės bendravo taip, kad to nejaukumo neliktų – parodė, jog abu esame studentai ir nėra dėl ko jaudintis“, – sako jis. 

Šis ryšys nesibaigė kartu su stovykla. Šiandien Jokūbas pats tapo kuratoriumi, o jo buvusi kuratorė yra VU SA KF integracijos proceso koordinatorė. 

„Mes iki šiol labai gerai bendraujame. Manau, kad būtent dėl to, kaip šiltai ji bendravo nuo pat pirmos minutės, tą ryšį turime ir dabar“, – teigia J. Randis. 

Urtė pirmiausia sulaukė ne žinutės, o kuratorės skambučio. Nors tai iš pradžių pasirodė dar baisiau, pokalbis išties nuramino.

„Iš karto jautėsi tokia energija, kad galėsiu jai rašyti ne tik tą pirmą kartą, bet ir tada, kai kils bet koks klausimas. Kuratoriai visai neseniai praėjo lygiai tą patį kelią, todėl turi daug patarimų ir istorijų. Labai gera žinoti, kad jie irgi visa tai patyrė“, – pasakoja U. Mažylytė. 

Šviesos technologijas Fizikos fakultete studijuojanti Eglė Kulionytė taip pat nesitikėjo, kad būsimais (-omis) studentais (-ėmis) bus pradėta rūpintis dar iki stovyklos. 

„Nesitikėjau, kad taip šiltai pasitiks ir rūpinsis iš anksto. Stovykloje visi buvo labai draugiški, stengėsi, kad veiklos tiktų ir aktyviems, ir ramybę mėgstantiems studentams. Dabar kuratoriai yra vieni geriausių mano draugų“, – džiaugiasi E. Kulionytė. 

Bendruomenė atsiranda veikiant kartu 

Kiekviena stovykla turi savitą temą, veiklas ir fakulteto tradicijas, tačiau svarbiausios tampa ne tik pačios užduotys, bet ir žmonės, su kuriais jos atliekamos. 

Komunikacijos fakulteto stovykloje KOMCHELLA pirmakursiai (-ės) dalyvavo dainų rungtyse, rengė muzikinius pasirodymus ir debatuose susitiko su dėstytojais (-omis). Pasak Jokūbo, ruošdamiesi (-osi) pasirodymams studentai (-ės) turėjo susitelkti ir dirbti kaip komanda. 

„Reikėjo daug komandinio darbo. Buvo smagu ne tik patiems ruoštis, bet ir pamatyti kuratorių bei koordinatorių pasirodymą. Tokios bendros patirtys labai įsimena“, – teigia jis. 

Medicinos fakulteto stovykloje „Iš tamsos į šviesą“ studentai (-ės) susipažino su skirtingomis studijų programomis, mokėsi siūti žaizdas, leisti vaistus ir traukti dantis. Urtė pasakojo, kad net apsigyvenimas viename namelyje su būsimomis bendrakursėmis padėjo pradėti kurti ryšį. 

„Gyvenau su akušerijos ir slaugos studentėmis. Jau tada pradėjome svajoti apie rugsėjį, tartis, kur eisime, ir kalbėti, kad būtinai susirašysime. Per tas kelias dienas žmonės, kurių prieš tai visai nepažinojai, tampa labai artimi“, – sako ji. 

Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų stovyklos vyko Molėtų astronomijos observatorijoje. Eglei viena brangiausių akimirkų tapo vakaras, kai studentai (-ės) buvo pakviesti (-os) ant stovyklavietės stogo stebėti žvaigždžių pro teleskopą. Tačiau bendruomenės jausmas jai labiausiai atsiskleidė jau sugrįžus į fakultetą. 

„Mūsų fakultetas mažas, todėl tas artumas ir glaudumas yra išskirtinis. Po stovyklos atėjus į rugsėjo pirmosios renginius tave visi atpažįsta, net nesitiki, kad kuratorius atsimins tavo vardą, o jis pasisveikina pasakydamas tau – Labas, Egle!“, – juokiasi E. Kulionytė. 

Hubertui iš Chemijos ir geomokslų fakulteto stovyklos labiausiai įsiminė tautiniai šokiai, žaidimai ir kartu praleistas laikas. Vis dėlto svarbiausia patirtimi jis įvardijo ne vieną konkrečią veiklą, o ten prasidėjusią draugystę. 

„Labiausiai įsiminė bendruomenės jausmas, kuris išliko iki dabar. Visa stovykla buvo tarsi graži mūsų draugystės pradžios vizualizacija“, – sako H. Škudžinskas. 

Pasak jo, stovykla leido suprasti, kad universitetinė patirtis neapsiriboja vien paskaitomis ar atsiskaitymais. 

„Universitetas nėra tik apie mokslus, bet ir apie tai, kaip augi kaip žmogus. Stovykloje visi kartu augame, buriamės į grupes ir, nors studijuojame skirtingus dalykus – chemiją ar geomokslus – jaučiamės kaip vienas vienetas“, – teigia studentas. 

Stovykloje prasideda ne tik studijos, bet ir draugystės 

Paklausti, ar dar kartą vyktų į pirmakursių stovyklą, studentai (-ės) nedvejojo. Pasak jų, svarbiausia nespausti savęs iš karto pritapti ir prisiminti, kad panašiai jaučiasi daugelis atvykusiųjų. 

„Patarčiau pirmakursiams nepamiršti, kad ne tik tu vienas jaudiniesi – visi aplinkui irgi jaudinasi. Susirandi pažįstamų, draugų, kartu leidi vakarus prie laužo su gitara. Tikrai dar kartą vykčiau ir labai rekomenduoju“, – sako Urtė. 

Jokūbas taip pat ragino būsimiems (-oms) studentams (-ėms) mažiau galvoti apie tai, kaip juos (-as) priims kiti (-os). 

„Reikia būti tame momente, negalvoti, ar čia mane kažkas mėgs, ar nemėgs. Tiesiog mėgautis – ir viskas tikrai bus gerai“, – tikina jis. 

Pirmakursių stovykla – tai ne tik kelių dienų renginys prieš studijas. Tai vieta, kurioje pirmą kartą sutinki žmones, netrukus tapsiančius tavo kasdienybės dalimi. 

Kuratoriai (-ės) tampa tais (-omis), kuriems (-oms) drąsu užduoti net paprasčiausią klausimą, nepažįstami (-os) bendrakursiai (-ės) – žmonėmis, šalia kurių atsisėsi pirmojoje paskaitoje, o svetimas fakultetas – bendruomene, kurioje jau esi laukiamas. 

„Į stovyklą verta vykti dėl bendruomenės ir ryšių ateičiai“, – apibendrina Hubertas. 

Visą informaciją apie kiekvieno VU SA padalinio pirmakursių stovyklą, jos datą ir bilietus galima rasti VU SA pirmakursių stovyklų polapyje. Būsimi (-os) studentai (-ės) taip pat kviečiami (-os) sekti savo fakulteto Studentų atstovybės socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiama naujausia informacija apie artėjančias stovyklas.

Daugiau apie VU SA organizuojamų pirmakursių stovyklų įspūdžius galite išgirsti „Start FM“ radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“.