Politik(i)ų siūlymai LR Seimo rinkimuose 2024

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ne už padangių – spalio 13 d., o išankstinis balsavimas jau spalio 8–10 dienomis! 

VU SA, atstovaudama Vilniaus universiteto studentams ir studentėms, visoms politinėms partijoms teikė ekspertinius siūlymus ir rekomendacijas aukštojo mokslo klausimais. Analizuodami politinių partijų programas surinkome politikų ir politikių įsipareigojimus bei pažadus susijusius su aukštuoju mokslu ir studentų (-čių) interesais tam, kad prie balsadėžių galėtumėte eiti žinodamos (-i), ko galime tikėtis per ateinančius ketverius metus. Politinių partijų siūlymai pateikti abėcėlės eilės tvarka. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 

Partija teigia, kad didintų universitetų autonomiją ir kolegijų savarankiškumą, inicijuotų lankstesnę dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, užtikrinančią patrauklų ir konkurencingą darbo užmokestį, atitinkantį kompetencijos lygį ir pareigybės turinį. 

Tarptautinių studentų (-čių) padėties gerinimui bus siekiama užtikrinti vizų išdavimo operatyvumą tų valstybių piliečiams (-ėms), kurie (-ios) prisideda prie Lietuvos ekonominio augimo – ne tik plėtojantiems(-ioms) verslą Lietuvoje, bet ir studentams (-ėms). Taip pat tikina, kad apmokama studentų (-čių) praktika taptų norma. 

Laisvės partija 

Laisvės partija siūlo įstatymu įteisinti antrąją (alternatyviąją) konkursinę eilę, skirta tiems ir toms, kurie (-ios) yra ne vien išlaikę būtinus brandos egzaminus, bet ir turi „tam tikras patirtis“, t.y. atverti universiteto duris gabiam ir talentingam jaunimui, sudarydami jiems sąlygas gauti gerą išsilavinimą. Būtų sudaromos sąlygos ir  visų pakopų studentams (-ėms) įsitraukti į mokslinę veiklą,  gauti už tai atlygį. 

Partija siektų kokybiško studentų (-čių) apgyvendinimo standarto aukštosiose mokyklose per aukštųjų mokyklų susitarimą dėl bendro gyvenimo standarto, centralizuotą nacionalinės valdžios inicijuojamą reguliarią apgyvendinimo sąlygų vertinimo sistemą. 

Partija teigia, kad įgyvendintų doktorantūros studijų modelio reformą, sudarydami galimybes doktorantams (-ėms) iškart tapti etatiniais (-ėmis) darbuotojais (-omis), kuriems (-ioms) būtų užtikrinamos visos socialinės garantijos ir ateities karjeros perspektyvos, taip mažinant paskatas s doktorantams (-ėms) dirbti su doktorantūra nesusijusius darbus. 

Laisvė ir teisingumas 

Aukštojo mokslo srityje jokių konkrečių siūlymų neteikia be vertybinių konstatavimų apie aukštąjį mokslą. 

Lietuvos regionų partija 

Partija žada „grąžinti prestižą“ pedagogo profesijai ir tvirtina, kad būtent taip būtų sprendžiama pedagog(i)ų ir švietimo darbuotojų trūkumo problema. 

Lietuvos regionų partija taip pat rašo, kad skirtų dėmesį asmenimis su negalia, kurių problemas siekdami spręsti konsultuosis su neįgaliuosius (-es) vienijančiomis organizacijomis ir specialistais (-ėmis), tada parengtų veiksmingą, ilgalaikę strategiją. 

Liberalų sąjūdis 

Liberalai rašo, kad tobulintų priėmimą į aukštąsias mokyklas ir paramą studijoms, siekdami, kad aukštasis išsilavinimas būtų prieinamas visiems (-oms) jo siekiantiems (-čioms) Lietuvos gyventojams (-oms). Skatintų atsirasti naujas studijų programas, orientuotas į visuomenėje vykstančias transformacijas. Teigia, kad stiprintų doktorantūros studijas peržiūrėdami doktorantūros organizavimą ir universitetų kartu su mokslinių tyrimų institutais vykdomų doktorantūros studijų kokybę. 

Partija žada taip pat peržiūrėti pramoninės doktorantūros organizavimo modelį, siekiant atliepti tiek pramonės, tiek mokslinių tyrimų institucijos, kartu vykdančios pramoninę doktorantūrą, interesus. Anot liberalų, šiuo metu galiojanti pramoninės doktorantūros tvarka nėra patraukli nei mokslinių tyrimų institucijoms, nei verslui. 

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 

Socialdemokratai žada didinti stipendijas ir keisti paramos skyrimo sistemą, kad tiek pažangiausi, tiek nepasiturintys studentai (-ės) galėtų gauti minimalaus pragyvenimo lygį atitinkančią paramą. Programoje išskiriamas ir dėmesys negalia ir kitų indiviudaliųjų poreikių turintiems (-iomis) studentams (-ėms). Stiprintų akademinę savivaldą ir keistų aukštųjų mokyklų vadovų (-ių) rinkimo sistemą, kad joje dalyvautų daugiau aukštųjų mokyklų pedagoginių ir mokslo darbuotojų, studentų (-čių) ir visuomenės atstovų (-ių). 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) 

Partija įsipareigotų užtikrinti asmenų su negalia teisę į savarankišką gyvenimą pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnį, teikiant finansinę ir socialinę paramą. Plėstų jaunimo galimybes gauti psichikos sveikatos paslaugas. 

LVŽS siektų užtikrinti valstybės finansavimą bakalauro studijų studentams (-ėms) aukštajame moksle bei leistų universitetams savarankiškai nustatyti priėmimo tvarką. Stiprintų studijų kokybę, modernizuodami programas ir keldami akademinio personalo kvalifikaciją. Didintų finansavimą mokslo tyrimams, ypač humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, bei remtų doktorantūros studijas. 

Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) 

Partija skirtų dėmesį tarptautiniams (-ėms) studentams (-ėms) – skatintų užsienio studentus (-es) po studijų pasilikti Lietuvoje, suteikiant išduodamus leidimus dirbti, pagalbą įsidarbinant, integruojantis bei supaprastinatt gyventojo statuso įgijimą. Teigia, kad gerintų ir užsienio studentų (-čių) sveikatos apsaugą siūlydami įtraukti užsienio studentus (-es) į privalomą sveikatos draudimo sistemą. 

LŽP palaiko individualizuotos paramos sistemų studentams (-ėms) su negalia, pritaikant stipendijas prie jų specifinių poreikių ir didinant studijų prieinamumą. Remtų tikslinį finansavimą, skirtą aukštosioms mokykloms pritaikyti studijų procesą ir aplinką negalią turintiems (-čioms) studentams (-ėms), taip pat įstatymais garantuotų tinkamų studijų sąlygų užtikrinimą bei asmeninio asistavimo paslaugas. 

Siektų, kad valstybės remiamų paskolų teikimas nebūtų nutrauktas laikinai sustabdžius studijas. Tobulintų valstybės remiamų paskolų studentams (-ėms) sistemą, paskolų grąžinimą. 

Taip pat siektų, kad doktorantų (-čių) stipendijos būtų prilygintos vidutiniam darbo užmokesčiui, o socialinės stipendijos didinamos ir indeksuojamos pagal minimalų vartotojų poreikių dydį (MVPD). Siūlo didinti BVP dalį skirtą finansuoti mokslo sritims, susijusioms su ateities technologijomis, atsparumu klimato kaitos ir geopolitinių konfliktų keliamomis krizėmis. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga 

Teigia, jog per daug akcentuojamas aukštojo mokslo finansavimo, o ne kokybės klausimas. Tikina, kad užtikrintų aukštojo mokslo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, įskaitant mažesnių pajamų ar kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. 

Nacionalinis susivienijimas (NS) 

Nacionalinis susivienijimas, priešingai kitoms partijoms, universitetų autonomiją siūlo ne plėsti, o naikinti, kad valstybė galėtų užtikrinti tam tikrų „ideologijų“ nebuvimą universitetuose; panaikinti krepšelinę studijų finansavimo sistemą; į aukštąjį mokslą priimti tik gebančius (-ias) studijuoti abiturientus (-es). 

NS teigia, kad stiprintų humanitarinių, ypač filosofijos, studijų programų statusą. Anot jų, humanitariniai, o ypač filosofijos, kursai turėtų būti viso aukštojo mokslo, įskaitant ir gamtos bei technologijų studijų, branduolys bei išsilavinimo pagrindas visiems studentams (-ėms). 

Partija žada, kad atliktų LMT finansuojamų mokslinių tyrimų projektų auditą remiantis ekspertiniu kokybiniu jų vertinimu, siekiant nutraukti akademiniu požiūriu „beverčių, praktiškai nenaudingų ir tautai bei valstybei žalingų ideologizuotų pseudo-mokslinių projektų finansavimą“; siektų, kad „ideologizuotų pseudo-mokslinių studijų programų“ aukštajame moksle būtų atsisakyta. 

Nemuno aušra 

Naujai įsikūrusi partija nenurodo, kokius tikslius pokyčius siektų įteisinti, tačiau teigia, kad paskelbtų „4 metų moratoriumą* naujoms pertvarkoms, reformoms švietimo, mokslo, sveikatos srityse“. 

* Moratoriumas – tai 1. prievolių vykdymo terminų atidėjimas; 2. sulaikymas, sustabdymas (šaltinis VLKK) 

Taikos koalicija 

Partiją „Taikos koalicija“ sudaro koalicija iš partijų – Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija. Jie žada nustatyti mokslo ir studijų asignavimams fiksuotą procentą nuo BVP, prilygstantį Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, užtikrinantį „normalią“ mokslo įstaigų bei aukštųjų mokyklų veiklą; pertvarkyti mokslo įstaigų finansavimą finansuodami konkrečias šalies ūkio programas; vykdyti ilgalaikes investicijas į fundamentinius mokslo tyrimus. Žada studijų programas planuoti taip, kad būtų „patenkinti valstybės poreikiai“, tačiau valstybės ir studentų (-čių) lėšomis nebūtų rengiami „diplomuoti bedarbiai“. Kartu žada ir didinti mokslo darbuotojų bei pedagogų atlyginimus. 

Tautos ir teisingumo sąjunga (TTS) 

TTS savo programoje rašo, kad reikia: „peržiūrėti ‘krepšelių’ sistema pagrįstą finansavimą visose švietimo grandyse, išgyvendinant vidurinio mokslo ir aukštųjų mokyklų požiūrį į moksleivį ar studentą kaip paslaugos gavėją.“ 

Partija taip pat siektų užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir galimybes visiems asmenims, „atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį“, įgyti aukštąjį išsilavinimą; Toliau plėtoti senjorų mokymosi galimybes per Trečiojo amžiaus universitetus. 

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) 

TS-LKD teigia, kad bus įsipareigoję toliau padėti aukštosioms mokykloms plėtoti pažangiausią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nuosekliai didinti mokslininkų (-ių) atlyginimus. 

Siūlo trumpinti universitetinių studijų trukmę – pereiti prie studijų modelio 3+2 taip suteikiant daugiau reikšmės magistrantūros studijoms. Jiems siektini studentų (-čių) ir dėstytojų mainai, „unikalios“ studijų programos, galimybės naudotis geriausia infrastruktūra. 

Dėmesys skiriamas ir galimybėms mokytis visą gyvenimą: skatins aukštąsias mokyklas siūlyti lanksčias ir įvairiapusiškas suaugusių asmenų tobulėjimui ir perkvalifikavimui skirtas programas. 

Visos politinės partijos į rinkimus eina su savo šūkiais, o mada šįkart neaplenkia ir mūsų – raginame spalio 13 d. arba išankstiniame balsavime spalio 8-10 d, šio rinkimų „evento“ nepraleisti, nes jo „afteris“ truks 4 metus!  Kviečiame pažvelgti ir kritiškai įvertinti politinių partijų pažadus. Taigi, būkime vieningi už studentų (-čių) ateitį!

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė, ne pelno siekianti, nepolitinė, ekspertinė švietimo organizacija, atstovaujanti studentų interesams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai