VU SA strateginiuose planavimuose susidėlioti svarbiausi metų darbai

Liepos 24–26 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nariai (-ės) susitiko strateginiuose planavimuose. Tris dienas dalyviai (-ės) diskutavo, kokio pokyčio šiemet reikia Vilniaus universiteto ir VU SA bendruomenėms, bei dėliojo konkrečius žingsnius, padėsiančius jį įgyvendinti. 

Strateginių tikslų kryptys pradėtos formuoti dar birželį vykusiame VU SA Biuro ir Tarybos išvažiavime. Jame, atsižvelgus į organizacijos strategiją ir bendruomenės poreikius, nuspręsta daugiausia dėmesio skirti grįžtamojo ryšio kultūrai, VU SA narių įveiklinimui ir Vilniaus universiteto bendruomenės psichologiniam atsparumui. 

Nuo konteksto pažinimo iki konkrečių veiksmų 

Pirmąją planavimų dieną dalyviai (-ės) susipažino su kiekvieno strateginio tikslo kontekstu: aptarė esamą situaciją, iki šiol atliktus darbus, organizacijoje jau turimus įrankius ir problemas, kurias svarbu spręsti ateinančiais metais. 

Vėliau dalyviai (-ės) pasiskirstė į tris grupes ir pradėjo planavimo sesijas. Jų metu buvo tikslinamos tikslų formuluotės, numatyti uždaviniai, konkretūs veiksmai ir poveikio rodikliai. Parengtas idėjas grupės reguliariai pristatė viena kitai, sulaukė klausimų pagal, kuriuos galėjo tobulinti savo planus. 

„Strateginių planavimų tikslas buvo ne tik susitarti, ko norime pasiekti, bet ir labai konkrečiai atsakyti, kaip tai padarysime. Skirtinguose VU SA padaliniuose veikiančių žmonių patirtys leido į tuos pačius klausimus pažvelgti iš įvairių perspektyvų, o bendros diskusijos padėjo išgryninti veiksmus, kuriuos galėsime nuosekliai įgyvendinti visus metus“, – teigia VU SA planavimo proceso koordinatorė Gabrielė Šlepetytė. 

Siekiama veiksmingo grįžtamojo ryšio kultūros 

Pirmuoju strateginiu tikslu siekiama sukurti veiksmingą ir nuoseklų studijų kokybės grįžtamojo ryšio ciklą Vilniaus universitete. 

Šiuo tikslu norima, kad grįžtamasis ryšys nesibaigtų užpildyta apklausa. Studentai (-ės) turi žinoti, kad jų nuomonė buvo išgirsta, dėstytojai (-os) – gauti pagalbą ją renkant ir pritaikant, o studentų (-čių) atstovai (-ės) – turėti įrankius, leidžiančius pagal surinktą informaciją inicijuoti pokyčius studijų procese. 

Bus stiprinami studentų (-čių) atstovų (-ių) studijų programų komitetuose gebėjimai rinkti ir analizuoti grįžtamąjį ryšį, dėstytojams (-oms) rengiamas tarpinio grįžtamojo ryšio priemonių paketas, o semestro pabaigos apklausų sistema bus peržiūrėta ir atnaujinta. Taip pat bus siekiama, kad dėstytojai (-os) studentams (-ėms) pristatytų, kas jų dėstomuose dalykuose pasikeitė atsižvelgus į ankstesnius atsiliepimus. 

„Norime, kad atvejų, kai studentas užpildo apklausą, tačiau vėliau nežino, kas nutiko su jo atsakymais, sumažėtų. Grįžtamasis ryšys turi tapti kultūriniu aspektu: studentai dalijasi savo patirtimi, ji yra analizuojama, imamasi veiksmų, o bendruomenė pamato, kokį pokytį padėjo sukurti“, – pasakoja G. Šlepetytė. 

Turima patirtis turi būti naudojama 

Antrojo strateginio tikslo kryptis planavimų metu pasikeitė. Iš pradžių buvo planuojama rengti VU SA narių įveiklinimo planą, tačiau, įvertinus dabartinę organizacijos situaciją, nuspręsta pirmiausia dėmesį skirti institucinei atminčiai. 

VU SA jau turi daug metodinės medžiagos, veiklos įrankių ir per ilgus metus sukauptos patirties. Vis dėlto ši informacija ne visada yra lengvai randama, reguliariai atnaujinama ar naudojama kasdienėje veikloje. Todėl bus siekiama puoselėti institucinės atminties kaupimo, saugojimo, perdavimo ir naudojimo kultūrą. 

Numatoma surinkti ir susisteminti turimą medžiagą, įvertinti, kurie įrankiai tebėra aktualūs, atnaujinti svarbiausius iš jų bei sukurti reguliarų jų peržiūros procesą. Kartu bus stiprinami VU SA bendruomenės gebėjimai sukauptą patirtį naudoti planuojant veiklas, priimant sprendimus ir perduodant atsakomybes naujiems (-oms) nariams (-ėms). 

„Narių įveiklinimo idėjos neatsisakoma. Ieškome tvaresnio būdo jos įgyvendinimui, nes įrankių tikrai turime labai daug. Jie nekuria vertės, jei narys nežino, kur juos rasti, kaip jais naudotis ir kam jie apskritai reikalingi. Todėl stipri institucinė atmintis gali tapti pagrindu, padedančiu žmonėms greičiau įsitraukti bei prisiimti atsakomybę“, – mini G. Šlepetytė. 

Stiprinamas bendruomenės psichologinis atsparumas 

Trečiuoju strateginiu tikslu siekiama, kad Vilniaus universiteto bendruomenės nariai (-ės) žinotų, kaip stiprinti savo psichologinį atsparumą, ir gebėtų atsistatyti susidūrę (-usios) su iššūkiais ar krizinėmis situacijomis. 

Šiemet bus siekiama ne tik kalbėti apie psichologinį atsparumą, bet ir suteikti bendruomenei praktinių žinių bei įrankių. Taip pat numatoma užtikrinti, kad sudėtingose situacijose studentus (-es) laiku pasiektų aiški, patikima informacija, o pati VU SA būtų pasirengusi nuosekliai reaguoti į kritines situacijas. 

Nuspręsta stiprinti atsparumo kompetencijas studijų laikotarpiu, peržiūrėti ir plėsti komunikacijos kanalus bei parengti VU SA vidinių kritinių situacijų prevencijos ir valdymo planą. 

„Iššūkių ar krizių metu neužtenka pasakyti žmogui, kad jis turi būti atsparus. Bendruomenė turi žinoti, kur rasti patikimą informaciją, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos. Siekiame, kad šios žinios būtų prieinamos dar prieš sudėtingą situaciją, o ne tik tada, kai ji jau įvyksta“, – pabrėžia G. Šlepetytė. 

Planas, kurio vertę parodys pasiektas pokytis 

Strateginiuose planavimuose išgryninti tikslai ir numatyti veiksmai taps VU SA metinio strateginio veiklos plano pagrindu. Jį svarstys ir tvirtins VU SA Parlamentas, o vėliau prasidės svarbiausia dalis – suplanuotų sprendimų įgyvendinimas. 

„Po strateginių planavimų turime aiškesnį bendrą vaizdą, kur norime būti po metų. Tikroji planavimų sėkmė paaiškės ne iš dokumento apimties ar įvykdytų veiklų skaičiaus, o iš to, ar studentai jaus studijų pokyčius, ar VU SA nariai galės lengviau pasinaudoti sukaupta patirtimi ir ar bendruomenė bus geriau pasirengusi susidurti su iššūkiais“, – apibendrina G. Šlepetytė.

Daugiau apie VU SA strateginius planavimus galite išgirsti „Start FM“ radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“.